Miškas ir menas

Miško pirkimasKas perka mišką, pirmiausiai turbūt pagalvoja apie jo praktinė vertę. Gal kažkam miškas yra vertingas kaip žaliava, iš kur galima gauti medienos statybai, pramonei, dirbiniams. Kitiems miškas yra ypatingas dėl savo gamtos grožio, plėtojant turizmą ar kitą su socialumu ir aplinka susijusį verslą. Populiaru kurortinėse vietose turėti kokias nors kaimo turizmo sodybas, pirtis ir kitas gražias vietas, kur galima ilsėtis, kada tam būna poreikis. Taigi, sumanus verslininkas galbūt perka mišką ir tam, kad galėtų ten įkurti kokią nors sanatoriją, atsipalaidavimo, rekreacijos zoną. Visgi, ne kiekvienas žmogus vienodai žiūri net ir į tokius pramoninius dalykus. Štai dėl ko normalu, jog esti ir visiškai nepraktiškų požiūrių į meną.

Žaliava peizažų tapybai

Tikrai nerasite dailininko, mėgstančio tapyti peizažus, kuris pasakytų, kad perka mišką. Ne, jam to nereikia – jis ateina su molbertu ir dažais kur nors proskynoje ir tapo, ką mato. Ką nemato, irgi nutapo. Dabar nebėra populiaru daryti tokius paveikslus ir tapyti gamtą, peizažus, tačiau tebėra madinga fotografuoti. Fotografijai išstūmus paprastus rankų darbo menus, tokius kaip tapyba, tapo normalu fotografuoti grožį. Kamera daug efektyviau gali įamžinti momento nuotaiką, deja, braižas visada bus šiek tiek panašus.

Filmų aplinka

Jeigu matėte „Robiną Hudą“, tai žinote, kaip filmavimo aikštelėje yra svarbu gera aplinka. Filmams kartais reikia būtent tokios – miškų aplinkos. Būtent pastarasis filmas, Robinas Hudas, ir buvo filmuojamas kartais Lietuvoje. Juk mūsų miškus nusipirkti nori ne vienas žmogus, tačiau tik nedaugelis tą sau leidžia. Giriose auga puikios pušys, eglės, beržai, liepos ir kitokių rūšių spygliuočiai, lapuočiai. Taip pat čia gyvena įvairūs gyvūnai, kuriais pasigrožėti taip pat lengviausia su meno pagalba.

Įkvėpimas bet kokiai kūrybai

Prisiminkime šimtmečio genijų Čiurlionį. Juk jam įkvėpimas kaip tik miškuose ir ateidavo. Neseniai pastatytame filme apie Čiurlionį mes galime rasti ir miškus, ir paveikslus, viską. Ten matome scenas, kaip Čiurlionis klajoja po Druskininkų miškus visai prieš mirtį, tačiau ir anksčiau jis mėgdavo semtis teigiamų energijų iš tokių vietų. Gamta daug kam suteikia įkvėpimą, bet nereikia į viską žiūrėti primityviai ir galvoti, kad pabuvimas gamtoje būtinai tik prie to ir prives – to, ką matai, nupiešimo. Gal kartais tiesiog laisvės pojūtis, džiaugsmas dėl susiliejimo su gamta sukels kažkokias visai kitas mintis, ir sužadinti pojūčiai bus išliejami mene.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *