Kaip nedidelis šeimos verslas tapo didesniu

Nuo paprastos idėjos išvystę visą verslą sutuoktiniai sako, kad jiems tą padėjo padaryti įsiklausymas į vienas kito poreikius, laiku sudiegta gamybos valdymo sistema bei tikėjimas tuo, ką jie daro.

Sėkmę nulėmė teisinga gamybos valdymo sistema

Moteris pasakoja, kad vienu metu suprato, jog visko daugiau, negu tikėjosi, ir būtinai reikia imti kažkaip visa tai kontroliuoti. „Atrodo, mes ir ruošėmės tam, kad bus versle sėkmė. Bet tai yra tam tikra stichija, kada tu negali net būti pakankamai jai pasiruošęs. Buvo dar tik viso to verslo pradžia, aš buvau atsakinga už reklamą. Sudėjau šiek tiek reklamos, bet tokiai tik pačiai pradžiai, toliau buvo numatyti visai kiti reklamos mastai, kad viskas įsivažiuotų. Tačiau jau nuo pat pradžių pradėjo skambinti žmonės ir buvo labai smagu, o paskui tai ėmė gąsdinti. Pradėjo atrodyti, ko tie žmonės skambina. Jau pamatai, kad telefonas skamba, ir net nori bėgti į kitą kambarį. O juk būtent to iš pradžių ir tikėjaisi – kad būsi matomas, kad žmonės tau skambins ir norės tavo paslaugų. Tačiau galiausiai taip yra, kad tave ima baimė, jog nesugebėsi su viskuo susitvarkyti. Būtent tada ir įdiegėm tą gamybos valdymo sistemą. Ir tada viskas pasidarė daug paprasčiau. Iš pradžių psichologiškai, nes tu staiga supranti, kad nebus viskas taip baisu ir blogai, kaip tu čia buvai išsigandęs. Yra šita pagalba iš šalies, ir tau tai padės. O tada, kai jau grįžta savitvarda, kai jau gali susitvarkyti su savo mintimis, prasideda tikras darbas“, – prisimena moteris.

Kepti skanėstus ėmė dėl hobio

Pora savo verslą išaugino iš pomėgio ir iš idėjos, kuri visada buvo miela. „Mes tiesiog visada mėgdavome rengti draugams kulinarinius renginius. Turėjome įvairių receptų, kurių nežinojo kiti, puikią intuiciją, kada kaip gaminti. Ir susipažinome abu iš tikro dėl meilės maistui ir gaminimui. Visi, kas paragaudavo, sakydavo, jog tai taip skanu, ir kad Lietuvoje tai yra neišpildyta niša. Beveik nėra iš tiesų skanių gaminių maisto. Pradėjo iš mūsų užsakinėti, dar ten tada be jokio verslo liudijimo, šiaip būdavo pavieniai tokie užsakymai. Poreikiai augo, supratome tada. Reikėjo viską gerai apskaičiuoti ir surizikuoti bei atidaryti savo produktų liniją, taip mes ir padarėme“, – prisimena ji. Vėliau tai, kas buvo tik pomėgis ir gyvenimo aistra, išaugo į nedidelį šeimos verslą, o paskui perkopė ir kitą dydžio kartelę.

2 komentarai

  1. Adriana

    Išties smagu, kai hobis tampa pragyvenimo šaltiniu. Pasisekė ir man taip – hobį paverčiau į nuosavą verslą, su profesionalų komanda žinoma. Jų dėka veiklos atidarymas neužtruko ilgai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *